Lygiavimo apibrėžimas

TheišlyginimasDangos savybė apibūdinama kaip dangos gebėjimas tekėti po užtepimo, taip maksimaliai pašalinant bet kokius paviršiaus nelygumus, atsiradusius dėl užtepimo proceso. Tiksliau, užtepus dangą, vyksta tekėjimo ir džiūvimo procesas, kurio metu palaipsniui susidaro plokščia, lygi ir vienoda dangos plėvelė. Tai, ar danga pasiekia plokščią ir lygią savybę, vadinama išlyginimu.

Šlapios dangos judėjimą galima apibūdinti trimis modeliais:

① sklaidos srauto ir sąlyčio kampo modelis ant pagrindo;

② sinusoidės srauto modelis iš nelygaus paviršiaus į plokščią paviršių;

③ Benardo sūkurys vertikalia kryptimi. Jie atitinka tris pagrindinius šlapios plėvelės išlyginimo etapus – išsklaidymą, ankstyvąjį ir vėlyvąjį išlyginimą, kurių metu kiekviename etape svarbų vaidmenį atlieka paviršiaus įtempimas, šlyties jėga, klampos pokytis, tirpiklis ir kiti veiksniai.

Prastas lyginimo našumas

(1) Susitraukimo skylės
Dangos plėvelėje yra mažo paviršiaus įtempimo medžiagų (susitraukimo skylių šaltinių), kurių paviršiaus įtempimas skiriasi nuo aplinkinės dangos. Šis skirtumas skatina susitraukimo skylių susidarymą, dėl ko aplinkinis skystis nuteka nuo jų ir susidaro įduba.

(2) Apelsino žievelė
Išdžiūvus dangos paviršiuje atsiranda daug pusapvalių iškilimų, panašių į apelsino žievelės raibuliavimą. Šis reiškinys vadinamas apelsino žievele.

(3) Nukarimas
Šlapią dangos plėvelę gravitacija varo ir sudaro tekėjimo žymes, o tai vadinama įdubimu.

Lyginimą įtakojantys veiksniai

(1) Dangos paviršiaus įtempimo įtaka išlyginimui.
Užtepus dangą, atsiras naujos sąsajos: skysčio/kietosios medžiagos sąsaja tarp dangos ir pagrindo bei skysčio/dujų sąsaja tarp dangos ir oro. Jei skysčio/kietosios medžiagos sąsajos tarp dangos ir pagrindo paviršiaus įtempis yra didesnis už pagrindo kritinį paviršiaus įtempimą, danga negalės pasiskirstyti ant pagrindo ir natūraliai atsiras lygiavimo defektų, tokių kaip susitraukimas, susitraukimo ertmės ir „žuvies akis“ efektai.

(2) Tirpumo poveikis niveliavimui.
Dažų plėvelės džiūvimo metu kartais susidaro netirpių dalelių, kurios savo ruožtu sudaro paviršiaus įtempimo gradientą ir veda prie susitraukimo skylių susidarymo. Be to, preparate, kuriame yra paviršinio aktyvumo medžiagų, jei paviršinio aktyvumo medžiaga nesuderinama su sistema arba džiūvimo proceso metu, tirpikliui išgaruojant, jo koncentracija pasikeičia, dėl to pasikeičia tirpumas, susidaro nesuderinami lašeliai ir paviršiaus įtempimo skirtumai. Dėl to gali susidaryti susitraukimo skylės.

(3) Šlapios plėvelės storio ir paviršiaus įtempimo gradiento įtaka išlyginimui.
Benardo sūkurys – tirpiklio garavimas dažų plėvelės džiūvimo metu sukels temperatūros, tankio ir paviršiaus įtempties skirtumus tarp paviršiaus ir vidinės dažų plėvelės dalies. Šie skirtumai sukels turbulencinį judėjimą dažų plėvelės viduje, susidarant vadinamajam Benardo sūkuriui. Benardo sūkurių sukeliamos dažų plėvelės problemos yra ne tik „apelsino žievelės“ efektas. Sistemose, kuriose yra daugiau nei vienas pigmentas, jei yra tam tikras pigmento dalelių judrumo skirtumas, Benardo sūkuriai gali sukelti plūduriavimą ir „žydėjimą“, o vertikalus paviršiaus užtepimas taip pat sukels šilko linijas.

(4) Statybos technologijos ir aplinkos įtaka išlyginimui.
Dangos konstrukcijos ir plėvelės formavimo proceso metu, jei yra išorinių teršalų, jie taip pat gali sukelti išlyginimo defektus, tokius kaip susitraukimo skylės ir „žuvies akys“. Šie teršalai paprastai atsiranda iš oro, statybinių įrankių ir pagrindo, pavyzdžiui, alyvos, dulkių, dažų rūko, vandens garų ir kt. Pačios dangos savybės (pvz., konstrukcinis klampumas, džiūvimo laikas ir kt.) taip pat turės didelę įtaką galutiniam dažų plėvelės išlyginimui. Per didelis konstrukcinis klampumas ir per trumpas džiūvimo laikas paprastai lemia prastą išlygintą vaizdą.

Nandzingo atgimusios naujos medžiagos teikiaišlyginamosios medžiagosįskaitant organinio silikono ir ne silikono pagrindu pagamintus, atitinkančius BYK.